Lķkamsžyngd og mešganga

Fręša žarf stślkur og veršandi męšur um mataęši.
Fręša žarf stślkur og veršandi męšur um mataęši.

Hugtakiš "circulus vitiosus" er stundum notaš til aš śtskżra undirliggjandi orsakir żmissa lęknisfręšilegra vandamįla og sjśkdóma. Į ķslensku er oršiš "vķtahringur" tališ lżsa žessu fyrirbęri best. Žaš sem einkennir "circulus vitiosus" er aš um er aš ręša hringrįs sem višheldur sjįlfri sér. Tökum dęmi. Offita móšur į mešgöngu eykur lķkurnar į aš barniš hennar muni žjįst af offitu. Offita į barnsaldri eykur verulega hęttuna į offitu į fulloršinsįrum. Offita fulloršinnar, veršandi móšur eykur hęttuna į aš barniš hennar muni žjįst af offitu. Circulus vitiosus. 

Offita er vaxandi vandamįl mešal kvenna į barneignaraldri. Ķ Bretlandi er helmingur žessarra kvenna meš ofžyngd eša offitu. Meš ofžyngd er įtt viš lķkamsžyngdarstušul į bilinu 25.0 - 29.9 en meš offitu er įtt viš lķkamsžyngdarstušul yfir 30.0. Į timabilinu 1997 til 2008 jókst tķšni offitu mešal kvenna į barneignaraldri (16 - 44 įra) ķ Bretlandi śr 14.2 prósent ķ 20.2 prósent.  


Annaš vandamįl mešal barnshafandi kvenna er of mikil žyngdaraukning mešan į mešgöngu stendur. Ķ Evrópu og Bandarķkjunum er įętlaš aš 20 - 40% kvenna žyngist of mikiš ķ mešgöngu. Mörgum konum sem žyngjast of mikiš ķ mešgöngu gengur illa aš nį fyrri lķkamsžyngd aš lokinni fęšingu.

4346954 m

Hį lķkamsžyngd veršandi móšur eša mikil žyngdaraukning ķ mešgöngu eykur tķšni mešgönguvandamįla. Meiri hętta er į mešgöngusykursżki ef barnshafandi konur eru of žungar. Meš aukinni lķkamsžyngd móšur aukast lķkurnar į aš beita žurfi keisaraskurši, nota žurfi įhöld til hjįlpar viš fęšingu auk žess sem meiri lķkur eru į aš barniš žurfi aš leggjast į nżburagjörgęsludeild aš fęšingu lokinni. Ofžyngd eša offita hjį móšur eykur verulega hęttuna į aš barniš verši of feitt.  Offita ķ bernsku felur ķ sér auknar lķkur į offitu į fulloršinsįrum. Robert H. Lustig lęknir viš Hįskólann ķ Kalifornķu tekur žetta vandamįl sérstaklega fyrir ķ nżjasta myndbandi sķnu,"extra large kynslóšin", sem  gefiš var śt fyrir nokkrum dögum og er sannarlega vert aš skoša.

Offita ķ barnęsku eykur umtalsvert lķkurnar į offitu į fulloršinsįrum. 


Įriš 2010 var birt ķ Lęknablašinuķslensk rannsókn į įhrifum žyngdar veršandi męšra į mešgönguna sjįlfa, fęšinguna og įstand nżburans. Meginįlyktun höfunda var eftirfarandi: "Offita hefur óęskileg įhrif į heilsufar veršandi męšra og barna žeirra. Įhrifin koma fram į mešgöngu, ķ fęšingu og hjį börnum žeirra. Mikilvęgt er aš konur į barneignaraldri fįi upplżsingar um hvaša įhrif offita hefur į mešgöngu, fęšingu og nżbura." 

6965372 m

Jafnframt segir ķ umfjöllun höfunda um rannsóknarnišurstöšurnar: "Gefa žarf leišbeiningar um ęskilegt mataręši og hreyfingu og vķsa einstaklingum įfram til annarra fagašila ef žurfa žykir til aš nį žyngd nišur. Eftir aš kona veršur žunguš žarf aš gefa henni leišbeiningar um hver sé ęskileg žyngdaraukning į mešgöngu og upplżsa hana um algenga fylgikvilla offitu į mešgöngu."

Skort hefur lęknisfręšilegar rannsóknir um mešferš offitu og of mikillar žyngdaraukningar į mešgöngu. Rįšleggingar til barnsahafandi kvenna um žetta efni eru nokkuš žvķ mismundandi eftir löndum. Óvķst er hvaša leišir eru skynsamlegastar fyrir konur sem glķma viš žessi vandamįl og margir sérfręšingar hafa viljaš fara varlega ķ aš rįšleggja megrun į mešgöngu af ótta viš aš slķkt geti haft įhrif į vöxt fóstursins.

ķ nżjasta tölublaši British Medical Journal birtist grein sem fjallar um įrangur żmissa ašferša til aš draga śr óęskilegum afleišingum offitu mešal veršandi męšra. Höfundarnir tóku saman allar rannsóknir sem geršar hafa veriš į įhrifum lķfsstķlsbreytinga į mešgöngu og geršu svokallaša meta-greiningu (meta-analysis). Sérstaklega voru rannsókuš inngrip sem fólu ķ sér breytingar į mataraęši, aukna hreyfingu, eša bįša žessa žętti. Breytingar į mataręši fólu ķ flestum tilvikum ķ sér fękkun hitaeininga, en hefšbundinni hlutfallsskiptingu milli orkugjafa var haldiš, ž.e. 50-55 prósent kolvetni, 15-20 prósent prótķn og aš hįmarki 30 prósent fita. 

Inngrip sem fólu ķ sér breytt mataręšu eingöngu virtust skila mestum įrangri til aš draga śr lķkamsžyngd veršandi męšra. Inngripin höfšu hins vegar ekki marktęk įhrif į žyngd nżburans. Breytingar į mataręši skilušu sér einnig ķ lęgri tķšni mešgöngueitrunar, mešgönguhįžrżstings og mešgöngusżkursżki. Nišurstöšurnar benda ekki til žess aš breytingar į mataręši, ķ žvķ skyni aš draga śr lķkamsžyngd eša žyngdaraukningu į mešgöngu, séu skašlegar fyrir veršandi męšur eša fóstur. Sama gildir um aukna lķkamshreyfingu į mešgöngu. Meginįlyktun vķsindamannanna er aš breytingar į mataręši og lķfsstķl veršandi móšur geta dregiš śr žyngdaraukningu og tķšni fylgikvilla į mešgöngu įn žess aš hafa neikvęš įhrif į fóstriš.

Flestir sérfręšingar eru sammįla um aš forvarnir séu lykilatriši ķ žessu efni. Hins vegar er spurningin hvar forvarnirnar eiga aš byrja. Eiga žęr aš byrja ķ mešgöngunni, hjį hinu nżfędda barni eša hjį ungum konum įšur en žęr verša barnshafandi? Sennilega žarf aš beita forvörnum į öllum žessum vķgstöšvum samtķmis ef įrangur į aš nįst.

Heilsa ungra veršandi męšra, lķkamsįstand og holdafar getur žvķ haft mikil įhrif į heilsufar komandi kynslóša. Žótt hęgt sé aš grķpa til ašgerša į mešgöngunni sjįlfri er lķklega mun įhrifameira gera žaš įšur en konan veršur banshafandi. Fręša žarf ungar stślkur og veršandi męšur um mataręši og heilbrigšan lķfsstķl. Įhrifamest er aš byrja strax ķ bernsku. Kenna žarf börnum į einfaldan hįtt grunnatriši nęringarfręšinnar. Žau žurfa aš lęra aš velja og žekkja žaš sem er hollt. Kennum börnunum aš žekkja mismunandi tegundir gręnmetis og įvaxta, kennum žeim aš skoša žessar vörur og meta ferskleika žeirra. Kennum žeim aš žekkja gott hrįefni og eiginleika žess. Kennum žeim um óhollustu skyndibitans, unninna kolvetna, sykrašra drykkja, sęlgętis og snakks af żmsu tagi. 

Žaš lęra börnin sem fyrir žeim er haft

1849019 m


Žį er komiš aš körlunum, hlutverki žeirra og įbyrgš. Reynslan hefur reyndar kennt mér aš konur hafa yfirleitt meiri įhuga į mataręši en karlar. Į einhvern hįtt viršist konum frekar ķ blóš borinn skilningur į žvķ aš žaš sem viš lįtum ofan ķ okkur mótar heilsu okkar. Karlmenn, aftur į móti, hegša sér oft į tķšum eins og žeir hafi ekki hugmynd um aš žaš sem žeir lįta ofan ķ sig geti haft einhver įhrif į lķkamsįstandiš. Žeim myndi aldrei detta ķ hug aš mata bķlinn sinn į sambęrilegu eldsneyti og žeir lįta ofan ķ sig sjįlfir.  Įbyrgš karlanna er hins vegar ekki minni en kvennanna. Žaš lęra börnin sem fyrir žeim er haft. 

Žaš getur veriš bżsna erfitt aš breyta hegšunamynstri sem fest hefur rętur ķ samfélaginu. Žetta į ekki sķst viš žegar kemur aš mataręši og matarmenningu.

Grein eftir Axel F. Siguršsson hjartalękni. www.mataraedi.is  

  • Alvogen


Athugasemdir

Svęši

  • Um Heilsutorg
  • Twitter
  • Heilsutorg į Facebook
  • Mobile śtgįfa af heilsutorg.com
  • Veftré