Matur eša mauk – skiptir śtlitiš mįli?

Jį – reyndar!

Vinsęldir drykkja og žeytinga żmiss konar, sem geršir eru meš žvķ aš mauka og žeyta saman mat, svo sem įvexti, gręnmeti og fleira, hafa vaxiš verulega į sķšustu įrum.

Nś er svo komiš aš margir fullnęgja hluta af orkužörf sinni meš žvķ aš drekka slķka drykki ķ staš žess aš tyggja og borša matinn sem fer ķ drykkinn. Aš mörgu leyti er žetta skemmtileg žróun sem eykur fjölbreytni og gefur nżtt bragš, enda hafa blogg og matreišslubękur veriš frįbęrlega uppįfinningasamar viš aš koma alls kyns uppskriftum į framfęri. Žetta getur jafnvel oršiš til žess aš einstaklingur sem įšur boršaši lķtiš af įvöxtum og gręnmeti er farinn į fį meira af žeim vegna žess aš drykkirnir höfša frekar til hans. Sś žróun er virkilega jįkvęš.

Sykurbombur

Į hinn bóginn er vel žekkt aš mįltķš sem samanstendur śr drykkjum og žeytingum sem innihalda kolvetni ķ einhverri mynd, svo sem śr įvöxtum eša öšrum kolvetnarķkum matvęlum, hękkar blóšsykur hrašar heldur en ef sömu mįltķšar er neytt į föstu formi. Sykurstušull er męlikvarši sem notašur hefur veriš til aš meta hversu hratt kolvetni į formi glśkósa frįsogast śr meltingarveginum og inn ķ blóšrįsina eftir mįltķš. Rannsóknir sżna aš žegar bśiš er aš mauka matinn, til dęmis epli eša peru, žį į glśkósinn (og įvaxtasykurinn) greišari leiš inn ķ lķkamann. 

Ķ žeytingum er įvöxturinn oft notašur heill en frįsog er ennžį hrašar séu trefjarnar sem er aš finna ķ öllum įvöxtum skildar frį eins og žegar um er aš ręša hreina įvaxtasafa. Žessir drykkir męlast žannig meš enn hęrri sykurstušul eša žann sama og sykrašir gosdrykkir. Matvęlafyrirtęki hafa veriš dugleg viš aš bjóša alls kyns mauk, žeytinga og tilbśna drykki til sölu. Tilbśnir žeytingar geta veriš nęringarrķk vara en eru ķ sumum tilfellum sykurbombur. Žaš er žvķ alltaf įstęša til aš kynna sér vöruna og lesa innihaldslżsinguna.

Tķminn og magniš

Inn ķ žetta blandast einnig sś stašreynd aš yfirleitt erum viš fljótari aš innbyrša sama magn af mat meš sogröri en į föstu formi. Žetta er mikilvęgur punktur. Svo dęmi sé tekiš mį įętla aš žaš taki u.ž.b. 5 sekśndur aš drekka śr glasi magniš af safa śr einu epli, 20 sekśndur aš sjśga meš röri maukaš epli en 120 sekśndur aš borša žaš nišurskoriš ķ bįta. Annaš sem ętti aš hafa ķ huga er aš į drykkjarformi hęttir okkur til aš innbyrša mun meira magn ķ einu en nįttśran kannski ętlašist til. Ķ einu glasi af appelsķnusafa sem viš skellum ķ okkur į nokkrum sekśndum getur veriš safi śr fimm appelsķnum – en viš nęšum aldrei aš borša fimm appelsķnur į sama tķma.

Hvaš segir lķkaminn um žetta?

Skiptir žetta einhverju mįli? Frį degi til dags getur žetta haft įhrif į lķšan okkar. Hękki sykur ķ blóš hratt eftir mįltķš er hann sleginn nišur aftur meš ašstoš insślķns, žvķ hrašar sem frį- sogiš er hrašar. Slķkar sveiflur viršast til dęmis geta haft įhrif į vitręna getu eftir mįltķš. Žį viršast flestir finna fyrr fyrir svengd į nżjan leik eftir aš hafa innbyrt drykki en eftir mįltķš. Žį leitum viš aftur ķ mat, oft orkurķkan mat, fyrr en annars hefši veriš og žaš hefur įhrif į orkuinntöku.

Žannig sķgur žyngdin aušveldar uppįviš. Fyrir žann sem žarf aš žyngjast eša į erfitt meš aš višhalda žyngd er vel žekkt aš drykkir eru prżšileg leiš til aš fį heilmikla orku inn ķ lķkamann į stuttum tķma. Žaš er žvķ ekki aš undra aš fyrir žann sem hefur įhuga į aš léttast getur ein leiš veriš aš sleppa drykkjum öšrum en hreinu vatni. 

Žeytingar geta veriš af öllum stęršum og geršum og geta jafnvel komiš ķ stašinn fyrir mįltķš, en eru stundum bara millimįl, allt eftir orku og nęringarefnasamsetningu. Žaš getur veriš gott aš žekkja orkuinnihald žeytinga til aš vita hvort orkan sé nęg til aš spį fyrir um lķkur į löngun ķ sętindi seinna sama dag. Einnig er gott aš vita aš mismunandi samsetning próteina og fitu hefur įhrif į frįsog annarra nęringarefna. Žaš er nefnilega jafn neikvętt aš borša of lķtiš og of mikiš – lķkaminn bregst viš öllu į višeigandi hįtt. Einstaklingsmunur er žó mikill og greinilegt aš sumir eru mun viškvęmari fyrir sveiflum ķ blóšsykri og žeim višbrögšum sem fylgja ķ kjölfariš heldur en ašrir og į žaš ekki bara viš um žį sem eru greindir meš sykursżki eša skert sykuržol.

Trefjar – frįbęrir félagar

Trefjar tefja frįsog nęringarefna inn ķ lķkamann og bęta meltinguna. Viš erum lengur södd eftir svipaša mįltķš sem žarf aš tyggja. Trefjarnar eru aš auki mikilvęgt fóšur fyrir bakterķuflóruna ķ žörmunum sem tekur žįtt ķ aš halda okkur heilsuhraustum. Žaš er hluti af žroskaferli lķtilla barna aš lęra aš tyggja – munum aš kenna žeim žaš en rétta žeim ekki oftast eina skvķsu, žó hśn geti veriš frįbęr į stundum. Įvaxta- žeytingur sem inniheldur trefjarnar śr įvextinum, og jafnvel gręnmeti aš auki, er žvķ alltaf betri kostur en įvaxtadrykkur įn trefjanna. En įvöxturinn sjįlfur er žó yfirleitt betri kostur og žeytingar ęttu ekki aš koma alfariš ķ stašinn fyrir įvaxta og gręnmetisneyslu.

Į Rannsóknastofu ķ nęringarfręši viš Matvęlaog nęringarfręšideild HĶ höfum viš upp į sķškastiš veriš aš skoša įhrif żmissa matvęla į blóšsykursveiflur og lķšan. Nišurstöšurnar hafa veriš mjög įhugaveršar og įstęša er til aš halda rannsóknunum įfram og skoša sérstaklega matvęli sem eru framleidd hérlendis eša mikiš er boršaš af į Ķslandi. Eftir žvķ sem fleiri eru til ķ aš taka žįtt ķ slķkum rannsóknum meš okkur, žvķ fyrr komumst viš nęr sannleikanum um lķkamann og virkni hans. Į žessari stundu benda vķsindagögn frekar til žess aš best sé fyrir lķkamann aš fį nęringuna oftar į formi matvęla sem viš žurfum aš tyggja en į formi mauka eša žeytinga, sem eru žó betri kostur en drykkir. Śtlit matarins skiptir žvķ mįli, bęši fyrir bragš og upplifun en ekki sķšur fyrir efnaskipti og seddutilfinningu. Almennt ęttum viš žó alltaf aš gefa okkur tķma til aš borša, hęfilegt magn, og njóta – lķka žeytinganna.

Bryndķs Eva Birgisdóttir, höfundur greinar

Grein af vef SĶBS.is 

 

 


Athugasemdir

Svęši

  • Um Heilsutorg
  • Twitter
  • Heilsutorg į Facebook
  • RSS af heilsutorg
  • Mobile śtgįfa af heilsutorg.com
  • Veftré