Ašstandendur žunglyndissjśklinga

Žunglyndi er ekkert grķn
Žunglyndi er ekkert grķn

Žunglyndi getur herjaš į alla aldurshópa og gerir sér ekki mannamun. Jafnvel virkustu einstaklingar geta oršiš žunglyndir.

Einstaklingar sem įšur bįru höfušiš hįtt og virtust höndla flesta hluti meš sęmd, upplifa allt ķ einu aš fótunum er kippt undan žeim; litlar žśfur verša aš óyfirstķganlegum hindrunum.

Žunglyndi fylgja oft miklar félagslegar breytingar, vęntingar til lķfsins verša oft aš engu, nišurrifshugmyndir hrannast upp, einstaklingurinn missir tengsl viš vini og ęttinga, sjįlfstraustiš er ķ molum, vandręši verša ķ vinnu eša atvinnumissir blasir viš. Žunglyndur mašur hefur žannig įhrif į allt ķ umhverfi sitt.

Sį žunglyndi getur jafnvel veriš ķ afneitun gagnvart sjśkdómnum ķ lengri tķma, eša aš hann vill ekkert ašhafast vegna skömmustutilfinningar eša jafnvel eigin fordóma. Nįnustu ašstandendur eru oftar en ekki bśnir aš gera sér grein fyrir įstandinu og hafa reynt aš fį žann sjśka til aš leita ašstošar, en įn įrangurs.

Makar, börn og ašrir ašstandendur kvarta undan žeim erfišleikum sem fylgja žvķ aš bśa viš žunglyndi į heimilinu. Andrśmsloftiš veršur žrungiš spennu, žögnin oft óbęrileg, framtaksleysiš yfiržyrmandi, einangrun vex.
Žótt hinn žunglyndi viršist hunsa žį sem ķ kringum hann standa žį er žaš ekki raunin, heldur į hann erfitt meš öll tengsl. Neikvętt višhorf hins žunglynda til sjįlfs sķn og ašstęšna kallar į sęrindi ašstandenda, sem upplifa žennan vanda sem óskiljanlega höfnun. Erfitt getur reynst aš śtskżra fyrir börnum, vinum eša vinnuveitendum hvaš sé į seiši.

En hvaš er til rįša?

Žunglyndi fylgir mikiš įlag, sérstaklega žegar einkennin eru į hįstigi. Mikilvęgt er aš vera til stašar fyrir žann sjśka, styšja viš bakiš į honum og hjįlpa honum til aš leita sér ašstošar. Samt er mikilvęgt aš taka ekki rįšin af sjśklingnum, heldur styšja hann til sjįlfshjįlpar og eigin įkvaršana.

Sumir falla ķ gryfju mešvirkninnar; vilja gera allt fyrir žann sjśka, afsaka hann, jafnvel skrökva fyrir hann. Mešvirknin er misskilin góšsemi sem oft višheldur įstandinu, en um leiš er hśn skiljanleg hegšun ķ óskiljanlegum kringumstęšum.

Vanlķšan

Nįin tengsl eša sambżli viš žunglyndan einstakling getur valdiš depurš, vonbrigšum, sorg, skömm, reiši og uppgjöf. Ašstandandinn fer aš velta fyrir sér til hvers sé aš standa ķ žessu: „Ég sem geri allt til aš gera įstandiš gott.? Sį sjśki getur hins vegar ekki séš tilgang meš neinu eša dregur sķfellt śr ašstandenda sķnum. Stundum leišir žunglyndi til skilnašar.

Įskorun

Žunglyndi er lęknanlegur sjśkdómur. Žvķ fyrr sem einstaklingurinn fęr hjįlp žvķ fyrr nęr hann bata. Vištöl, fręšsla og rétt lyfjamešferš geta komiš ķ veg fyrir annaš žunglyndiskast.
Žaš er oft erfitt yfirvinna žunglyndi maka sķns eša annarra nįinna ašstandenda. Best er aš lķta į žaš sem tķmabundiš verkefni, sem įskorun ķ staš óleysanlegs vandamįls. Žaš veršur aušveldara aš tala um hlutina og umręša um žį veršur mišast frekar viš lausn vandans en aš festast ķ vandamįlum. Žegar žunglyndiš er um garš gengiš og heimilislķfiš kemst ķ réttar skoršur er mikilvęgt aš ręša um žessa reynslu į jįkvęšum nótum og hugsa hvaš sé best aš gera ef sjśkdómurinn gerir aftur vart viš sig.

Mikilvęgt er fyrir ašstandendur aš vera ķ góšu sambandi viš mešferšarašila og fį fręšslu um sjśkdóminn og ęskileg višbrögš. Hjóna- eša fjölskylduvištöl geta haft mjög góš įhrif til lengdar. Vķst er aš sį sem varš žunglyndur žarf ašstoš viš aš byggja upp sjįlftraust sitt og fį aš axla daglega įbyrgš į nżjan leik.

Žś veršur aš hugsa um žig

Mikilvęgt er fyrir ašstandendur aš halda įfram meš sitt lķf žrįtt fyrir veikindin heima fyrir. Naušsynlegt er aš sękja vinnu, sinna įhugamįlum, fara ķ lķkamsrękt og slökun, fara ķ heimsóknir, hlśa aš žörfum sķnum og draumum. Gott er aš fįst viš žaš sem mašur er góš/ur ķ og getur einbeitt sér aš. Žaš fęrir vellķšan og aukiš sjįlfstraustiš.
Hugarfar skiptir miklu ķ daglegu lķfi žķnu. Mašur veršur aš hlś aš sjįlfstrausti, bjartsżni, öryggi og jįkvęšni, žvķ slķkir žęttir geta haft śrslitaįhrif į žaš hvernig mašur tekst į viš įskorunina heima fyrir. Um leiš og mašur hlśir aš sjįlfri/sjįlfum sér į mašur aušveldara meš aš hlśa aš žeim žunglynda.

Žunglyndi makinn, barniš eša foreldriš žarf aš fį aš taka įbyrgš į sjśkdómi sķnum, en hlutverk annarra er aš styšja hinn sjśka til betra lķfs. Žaš žarf aš hvetja hann til aš sękja sér ašstoš, aš sjį lķf sitt ķ heild en ekki bara śr öldudalnum, hvetja hann til aš stunda hreyfingu og lķkamsrękt, og jafnvel taka žįtt ķ žvķ meš honum; hvetja hann og styšja ķ aš višhalda tengslum viš ašra svo eitthvaš sé nefnt.

Oft er žaš eins og kraftaverk aš koma hinum žunglynda af staš, en žegar af staš er komiš žį er žaš léttir, bęši fyrir hinn žunglynda og fyrir žann sem er aš reyna aš styšja hann. Takist žaš viršist hann oftast kunna aš meta žaš.
Mikilvęgt er žó aš hafa aš leišarljósi aš hvetja hinn žunglynda ekki til eša żta honum śt ķ eitthvaš sem kann aš vera honum um megn eša hann er ekki tilbśinn aš leggja śt ķ.

Heimild: fjolskylduhus.is

 


Athugasemdir

Svęši

  • Um Heilsutorg
  • Twitter
  • Heilsutorg į Facebook
  • RSS af heilsutorg
  • Mobile śtgįfa af heilsutorg.com
  • Veftré