Sjśkražjįlfun viš žvagleka

Žvagleki er mjög algengt vandamįl, sérstaklega mešal kvenna (3 konur į móti 1 karli) (1).

Žvagleki hefur mjög vķštęk įhrif į einstaklinginn, lķkamleg, félagsleg og sįlfręšileg.

Lķkamlegu įhrifin koma fram ķ tķšum sżkingum og slķmhśšarvandamįlum ķ žvag-og kynfęrum. Vandamįliš getur veriš heftandi og leitt til minnimįttarkenndar og félagslegrar einangrunar (2).

 

Žrįtt fyrir aš žvagleki hafi mikil og neikvęš įhrif į lķfsgęši žeirra sem af honum žjįst viršist vera ašeins lķtill hluti sem leitar sér hjįlpar hjį fagašilum. Įstand žetta er mikiš feimnismįl og viršast jafnvel margir halda aš žetta sé aš einhverju marki „ešlilegt“(3).

Talaš er um 3 tegundir žvagleka; įreynslužvagleka, brįšaleka og blandleka. Įreynslužvagleki (stress urinary incontinence, SUI ) er skilgreindur sem ósjįlfrįš žvaglįt viš lķkamlega įreynslu, hósta og hnerra“(4). Algengustu orsakir įreynslužvagleka eru slappir grindarbotnsvöšvar. Stundum er orsökin innan žvagrįsarinnar t.d. ķ sléttum vöšvum hennar.

Brįšaleki er ósjįlfrįšur žvagleki ķ tengslum viš skyndilega og mikla žvaglįtsžörf. Žessu fylgja einnig mjög tķš žvaglįt (5). Algengasta orsök brįšaleka er ofvirk blašra (6).

Blandleki er sķšan blanda af įreynsluleka og brįšaleka.

Grindarbotninn

Grindarbotnsvöšvarnir eru mjög bandvefsrķkir og eftirgefanlegir vöšvar. Žeir mynda tvöfalt vöšvalag. Annaš vöšvalagiš eru hringvöšvar sem nį utan um śtgansopin ž.e. endažarm, žvagrįs og leggöng. Hitt er vöšvaplata sem nęr frį rófubeini aš lķfbeini og lokar grindinni aš nešan. Žegar žrżstingur eykst ķ kvišar- og grindarholi dregst grindarbotninn saman. Žį fęrast śtgangsopin fram į viš ķ įtt aš lķfbeininu. Viš žaš kemur beygja į endažarm, leggöng og žvagrįs. Beygjan lokar opunum og kemur ķ veg fyrir aš blašran/endažarmurinn tęmi sig. Į sama hįtt er hęgt aš bęla žvaglįtsžörf (7). Grindarbotnsvöšvar žurfa bęši aš vera sterkir og śthaldsgóšir. Żmis önnur vandamįl geta hlotist af ef vöšvarnir eru slakir. Mį žarf nefna loftleka og hęgšaleka, blöšrusig, legsig og endažarmssig. Sķšast en ekki sķst er hętta į įnęgjuminna kynlķfi fyrir bįša ašila. Styrkur ķ grindarbotni minnkar eftir mešgöngu og fęšingu, meš hękkandi aldri, eftir ašgeršir ķ grindarholi og viš hęgšatregšu.

Mešferš viš žvagleka

Grindarbotnsžjįlfun ętti aš vera 1. kostur viš val į mešferš viš įreynslužvagleka. Hśn hefur žį kosti framyfir skuršašgeršir aš vera įn inngrips ķ lķkamann og įn óžęginda og aukaverkana. Markmiš slķkrar žjįlfunar er aš nį aftur ešlilegri starfsemi grindarbotnsvöšvanna. Rannsóknir hafa sżnt aš įrangur grindarbotnsžjįlfunar į įreynslužvagleka sé į bilinu 60-70% (8)

Viš brįšažvagleka er lyfjamešferš yfirleitt sś mešferš sem byrjaš er į. Grindarbotnsęfingar, blöšružjįlfun og raförvun eru ašrir kostir sem hafa skilaš įrangri einir sér eša meš lyfjamešferš. Ķ blöšružjįlfun felst aš reynt er aš lengja tķmann į milli žvaglįta. Žannig stękkar blašran smįm saman og žolir meira žvagmagn og žvķ fękkar žvaglįtum. Einnig er tališ aš grindarbotnsęfingar geti haft įhrif į višbragšsvirkni ķ sléttum vöšva blöšrunnar žannig aš žeir slaki į og žvaglįtsžörf minnki (6). Grindarbotnsęfingar eru žvķ einnig mikilvęgur žįttur ķ brįšažvagleka.

Raförvun

Viš raförvun er rafskautum komiš fyrir ķ leggöngum eša endažarmi. Notašur er vęgur, lįgtķšni straumur til aš raförva taugar til grindarbotns og/eša žvagblöšru.

Markmiš raförvunar er aš endurvirkja višbragšsvirkni ķ grindarbotnsvöšvunum sem og ķ žverrįkóttum vöšvažrįšum žvagrįsar meš örvun į taugum grindarbotnsins. Ef taugin er heil, veldur raförvunin samdrętti ķ vöšvum grindarbotns. Raförvun er žvķ heppilegur kostur fyrir žį sem hafa litla tilfinningu fyrir samdrętti ķ grindarbotni en hafa óskaddaša ķtaugun. Annaš markmiš raförvunar viš įreynslužvagleka er žvķ einnig aš kenna réttan samdrįtt ķ vöšvum grindarbotns (9). Raförvunin hjįlpar žannig til viš aš auka tilfinningu einstaklingsins fyrir vöšvunum žannig aš hann dragi žį rétt saman. Raförvunin getur žvķ veriš fyrsta skrefiš ķ grindarbotnsžjįlfun (10).

Raförvun er einnig notuš viš brįšažvagleka. Žį hefur raförvunin bein įhrif į slétta vöšva blöšrunnar žannig aš hann slakar į og tęmingarvišbragš kemst ķ ešlilegt horf. Bošum frį blöšru um aš hśn žurfi aš tęma sig fękkar og tķšni žvaglįta minnkar. Smįm saman stękkar blašran og meira žvagmagn kemur ķ hvert sinn. Bestur įrangur fęst er raförvun fer fram daglega ķ 15-30 mķn. ķ einu, 1-2svar į dag. Til eru lķtil raförvunartęki sem hęgt er nota heima.

Hvernig į aš spenna?

Aušvelt er aš finna samdrįtt ķ kringum endažarminn žvķ žar fer mesta hreyfingin ķ grindarbotninum fram. Viš grindarbotnsžjįlfun į ekki aš reyna aš soga eša toga grindarholiš upp. Tilhneigingin er žį oft sś aš draga inn magann og halda nišri ķ sér andanum. Žį eykst žrżstingur ķ kvišar- og grindarholi og grindarholslķffęri žrżstast nišur į viš ķ stašinn fyrir aš lyftast upp. Betra er aš einbeita sér aš spenna ķ kringum endažarminn, žį lokast hin opin lķka. Ęskilegt er aš spenna grindarbotninn įšur en žrżstingur ķ kvišar- og grindarholi eykst, t.d. fyrir hósta, hnerra, žungar lyftur, hopp og hlaup. Ef grindarbotnsęfingar eru geršar reglulega getur tekiš 3-4 mįnuši įšur en žetta gerist aš sjįlfu sér. Hversu oft og hve lengi ķ einu į aš spenna er einstaklingsbundiš. Žegar grindarbotninn er slappur og jafnvel žvagleki til stašar žarf aš spenna ķ baklegu. Spennunni į aš halda ķ nokkrar sekśndur og slaka į ķ a.m.k. jafnlangan tķma į eftir. Žegar vöšvarnir fara aš styrkjast mį spenna lengur ķ einu og skipta um stöšu. Erfišast er aš gera ęfingar ķ standandi stöšu. Mikilvęgt er aš gera ęfingar fyrir bęši styrk (fastar, hęgar spennur) og śthald (hrašar spennur).

Ef spurningar vakna varšandi grindarbotnsžjįlfun er rétt aš leita rįša hjį lękni eša sjśkražjįlfara meš séržekkingu į efninu.

Spenntu, žaš virkar!

Heimildir:

1. Eirķkur Orri Gušmundsson, Gušmundur Geirsson, Gušmundur Vikar Einarsson, Gķslason o. Žvagleki mešal ķslenskra kvenna – Kostnašur af völdum žvagleka. Lęknablašiš 2002;4(88).

2. Wyman J, Harkins S, Fantl J. Psychosocialimpact of urinary incontinence in the community-dwelling population. J. AM Geriatr. Soc. 1990;38(3):282-288.

3. Ortiz C. Stress urinary incontinence in the gynecological practice. I. Int. J. Gynecol. Obstet. 2004;86(suppl 1):S6-16.

4. Abrams P, Cardozo L, Fall M, Griffiths D, Rosier P, Ulmsten U. Standardisation of terminology of lower urinary tract function. 2002.

5. Abrams. P, Cardozo. L, Fall. M, Griffiths. D, Rosier P, Ulmsten. U. Standardisation of terminology of lower urinary tract function. 2002.

6. Berghmans L, Hendriks H, De Bie R, van Waalwijk vDE, Bö K, Van Kerrerbroeck PEV. Conservative treatment of urge urinary incontinence in women: a systematic review of randomized clinical trials. BJU 2000;85:254-263.

7. Bonde B. Bękkenbunden. Danske Fysioterapeuter 2004.

8. Wilson P, Samarrai T, Deakin M, Kolbe E, Brown A. An objective assessment of physiotherapy for female genuine stress incontinence. Br J Obstet Gynaecol 1987;94.

9. Eriksen B. Electrostimulation of the pelvic floor in female urinary incontinence. Thesis 1989.

10. Berghmans L, Hendriks H, Bö K, Hay-Smith E, De Bie R, Van Waalwijk vDE. Conservative treatment of stress urinry incontinence: A systematic review of randomized clinical trials. Br J Urol 1998;82:181-191.

Höfundur greinar:

Halldóra Eyjólfsdóttir

Grein af vef doktor.is

 


Athugasemdir

Svęši

  • Um Heilsutorg
  • Twitter
  • Heilsutorg į Facebook
  • RSS af heilsutorg
  • Mobile śtgįfa af heilsutorg.com
  • Veftré