Kynferšisofbeldi #metoo

Kynferšisofbeldi.

Kynferšisofbeldi er samheiti yfir margskonar atferli, sem į žaš sameiginlegt aš žolendur žess eru beittir ofbeldi, sem ofbeldismašurinn fęrir ķ kynferšislegan farveg. Kynferšisofbeldi mišar aš žvķ aš lķtillękka, aušmżkja, rįša yfir og skeyta ekki um vilja eša lķšan žess sem fyrir žvķ veršur. Fólk į öllum aldri er beitt kynferšisofbeldi og žaš birtist ķ mismunandi formi. Žaš getur t. d. veriš sifjaspell, kynferšisofbeldi ókunnugra gegn börnum, naušganir, vęndi, klįm og kynferšisįreitni į vinnustöšum og annarsstašar. Žį er lķkamlegt og/eša andlegt ofbeldi gegn konum ķ fjölskyldum einnig skilgreint sem kynferšisofbeldi. Oftast eru konur og börn beitt kynferšisofbeldi og ofbeldismennirnir eru nįnast allltaf karlar. Ķ žessari umfjöllun veršur fjallaš um tvö form kynferšisofbeldis, sifjaspell og naušganir. Żtarlegri umfjöllun um žetta efni er aš finna ķ fręšslubęklingum um sama efni, sem höfundur hefur gert fyrir Stķgamót.

Hvaš er naušgun?

Naušgun er einn af alvarlegustu glępunum sem beinast aš einstaklingum, ašeins mannsmorš er litiš alvarlegri augum skv. hegningarlögum. Naušgun er kynbundiš ofbeldi. Žaš eru karlar sem naušga konum, börnum og öšrum körlum. Ķ žessum bęklingi veršur notaš samheitiš kona yfir žolendur naušgunar ķ ljósi žess aš žaš eru oftast konum og unglingsstślkum sem er naušgaš.

Naušgun snertir ekki ašeins konuna sem fyrir henni veršur, naušgun snertir alla žį sem standa henni nęrri. Naušgun er smįnarblettur į samfélaginu og er žvķ ķ senn persónuleg ógęfa og samfélagslegt vandamįl.

Žrįtt fyrir žetta rķkja margs konar gošsagnir tengdar naušgunum, konum, sem er naušgaš, og naušgurum. Hér veršur vikiš aš sex algengustu og lķfseigustu fordómunum eša gošsögnunum.

Gošsagnir og raunveruleiki.

Fyrst er til aš nefna žį gošsögn aš konur vilji lįta naušga sér, žęr njóti žess. Vel žekkt afbrigši af žessari gošsögn er aš konur segi nei žegar žęr meini jį. Engin kona vill lįta naušga sér. Naušgun er ofbeldisafbrot sem mišar aš žvķ aš nišurlęgja konuna og hafa vald yfir henni. Konur lżsa naušgun sem žvķ hręšilegasta sem fyrir žęr hafi komiš og mörgum finnst žęr vera – og žęr eru oft – ķ lķfshęttu, žegar žeim er naušgaš. Konur hvorki njóta slķkrar reynslu né óska eftir henni.

Önnur velžekkt gošsögn er aš konur eigi naušgunina skiliš, žęr hafi bešiš um hana, t. d. meš klęšaburši eša meš žvķ aš gefa karlmanni undir fótinn. Annaš afbrigši er aš konur geti sjįlfum sér um kennt verši žęr fyrir naušgun, žęr hafi tekiš įhęttu meš žvķ t.d. aš fara einar śt eša meš žvķ aš žiggja bķlfar.

Ekkert réttlętir naušgun, naušgarinn einn er įbyrgur gerša sinna. Įn tillits til ašstęšna į kona rétt į žvķ aš segja nei hvenęr sem er og nei žżšir nei. Naušgun er fyrst og fremst ofbeldisverk, kynferšislegar athafnir eru sį farvegur sem ofbeldismašurinn velur ofbeldi sķnu. Konum er naušgaš viš żmis konar ašstęšur, įn tillits til śtlits, aldurs eša hegšunar žeirra.

Žrišja gošsögnin gefur til kynna aš ašeins vissum hópi kvenna sé naušgaš. Dęmi um žetta eru hugmyndir um aš ašeins žeim konum sé naušgaš, sem bśa ķ fįtękrahverfum, konum sem eru kynferšislega virkar, konum, sem lifa įhęttusömu lķfi og konum, sem įšur hafa oršiš fyrir kynferšisofbeldi. Slķkar hugmyndir eru gjörsamlega śr lausu lofti gripnar. Erlendar rannsóknir og starfsemi Stķgamóta sżna aš hęttan į naušgun fer ekki ķ manngreinarįlit. Hvaša kona sem er getur oršiš fyrir naušgun.

Fjórša gošsögnin beinist aš žvķ aš konur ljśgi žvķ aš žeim hafi veriš naušgaš ķ žvķ skini aš hefna sķn į įrįsarmanninum, sem žęr tilnefna. Afbrigši af žessari gošsögn er aš frįsögn žeirra sé ekki aš treysta, žęr żki og rangtślki atburši til žess aš vernda eigiš oršspor. Slķkar gošsagnir eru ekki į rökum reistar. Erlendar rannsóknir hafa sżnt aš ašeins 2% af tilkynntum naušgunum eigi ekki viš rök aš styšjast, en žaš er sama hlutfall og ķ öšrum tilkynntum afbrotum.

Ķ fimmtu gošsögninni er žvķ haldiš fram, aš konur hefšu getaš komiš ķ veg fyrir naušgunina hefšu žęr bara veitt mótspyrnu. Žvķ er haldiš fram aš ekki sé hęgt aš naušga konu gegn vilja hennar og ef hśn beri ekki lķkamlega įverka, hljóti hśn aš hafa viljaš hafa kynmök viš ofbeldismanninn. Enginn fótur er fyrir žessari gošsögn. Sumir naušgarar beita konur lķkamlegu ofbeldi, flestir gera žaš ekki. Hinir sķšarnefndu hóta oft öllu illu, t.d. aš nota vopn ef konan hreyfi sig eša aš meiša barn hennar eša ašra nįkomna henni.

Naušgun kemur konum alltaf į óvart og margar konur lżsa žvķ aš žegar žęr geri sér grein fyrir žvķ hvaš naušgarinn ętlast fyrir, lamist žęr, hręšslan og ógnin samfara naušguninni hindri žęr ķ aš berjast viš naušgarann. Enn ašrar konur meta ašstęšur žannig aš veiti žęr mótspyrnu kunni žaš aš kosta žęr lķfiš.

Sķšasta gošsögnin sem hér veršur drepiš į snertir naušgarana. Sagt er aš žeir séu gešręnt sjśkir einstaklingar eša bśi viš mikiš andlegt įlag. Oft er einnig reynt aš skżra hegšun žeirra meš žvķ aš žeir misnoti įfengi eša lyf eša aš žeir hafi sjįlfir oršiš fyrir kynferšisofbeldi sem börn. Loks er ofbeldi žeirra skżrt meš žvķ aš žeir hafi ekki getaš haft stjórn į kynhvöt sinni.

Engin žessara skżringa stenst. Rannsóknir į dęmdum kynferšisofbeldismönnum sżna aš žeir eru almennt ekki gešveikir. Žeir bśa heldur ekki viš meira andlegt įlag en gerist og gengur. Sumir žeirra hafa oršiš fyrir kynferšisofbeldi sem börn, en flestir žeirra ekki. Naušgarar naušga bęši undir įhrifum įfengis/lyfja og allsgįšir. Žrįtt fyrir miklar rannsóknir hefur sem sé hvorki tekist aš einangra einhver persónuleika- einkenni né lķfsreynslu sem leiši til žess aš einstaklingur naušgi eša beiti öšru kynferšisofbeldi. Hugmyndir um aš karlar geti ekki haft stjórn į kynhvöt sinni fęr heldur ekki stašist. Rannsóknir hafa leitt ķ ljós aš um 80% naušgana eru skipulagšar aš hluta til eša aš öllu leyti įšur en naušgarinn lętur til skarar skrķša. Žegar fleiri en einn taka sig saman og naušga sömu konunni, hafa žeir alltaf undirbśiš naušgunina.

Žaš er hvorki stjórnlaus kynhvöt, sjśklegir eiginleikar né utanaškomandi ašstęšur, sem fį karla til aš naušga. Naušgun er ķ ešli sķnu ofbeldi, sem mišar aš žvķ aš lķtillękka, nišurlęgja og kśga žann, sem er naušgaš. Naušgun undirokar konur į hrottafullan hįtt undir vilja karla og vitundin um hęttuna į naušgun er ógn sem takmarkar og heftir frelsi allra kvenna.

Gošsagnirnar, sem minnst hefur veriš į hér aš ofan, eru til žess fallnar aš ala annars vegar į fordómum, sem beinast aš fórnarlömbum naušgana og fela ķ sér aš žau beri įbyrgš į žvķ ofbeldi sem žau verša fyrir. Hins vegar miša gošsagnirnar aš žvķ aš réttlęta geršir ofbeldismannsins meš žvķ aš žeir séu sjśkir eša hafi ekki fulla stjórn į sér og aš gera lķtiš śr naušgun sem ofbeldi, jafnvel aš lįta lķta svo śt aš naušgun sé „ešlileg“ eša réttlętanleg. Žar meš er dregiš śr įbyrgš naušgarans į žvķ ofbeldi, sem hann fremur. Jafnframt er sįrri reynslu kvenna af naušgunum og žeirri ógn sem öllum konum stendur af žeim afneitaš.

Konur hafa žvķ į grundvelli reynslu sinnar skilgreint naušgun sem kynferšisofbeldi karla žar sem sjįlfsįkvöršunarréttur kvenna er virtur aš vettugi og réttur žeirra til sjįlfsstjórnar er brotinn į bak aftur.

Eru naušganir algengar?

Enginn veit meš fullri vissu hversu algengar naušganir eru. Žaš er žó ljóst aš naušgun er kynbundiš ofbeldi; žaš eru karlar sem naušga. Oftast naušga žeir konum en stundum einnig kynbręšrum sķnum. Vandašar erlendar kannanir į tķšni naušgana benda til aš naušganir séu miklu algengari en almennt hefur veriš tališ. Ķ Bandarķkjunum er t.d. tališ aš konu sé naušgaš į fjóršu hverri mķnśtu.

Ķ višurkenndum bandarķskum könnunum į tķšni naušgana (Koss og Harvey, 1991) kemur fram aš 44% kvenna, eša nįnast önnur hver kona hafi aš minnsta kosti mįtt žola eina naušgun eša naušgunartilraun. Jafnframt sżna žessar kannanir aš helmingur žeirra hafi veriš beittar naušgun oftar en einu sinni. Oftast er konum naušgaš į heimili sķnu og oftast er naušgarinn einhver sem konan žekkir, svo sem eiginmašur/sambżlismašur hennar, fyrrverandi eiginmašur/sambżlismašur, góšur vinur/kunningi eša ęttingjar. Ķ ofangreindum rannsóknum kemur einnig fram aš ašeins ķ 11% tilvika žekkti konan ekki naušgarann. Lķtiš brot (8%) naušgananna var kęrt til lögreglu eša tólfta hver naušgun.

Engar ķslenskar kannanir eru til um tķšni naušgana hér į landi. Einu upplżsingarnar um žetta efni er aš fį śr įrsskżrslum Stķgamóta og Neyšarmóttöku Landsspķtala hįskólasjśkrahśss Fossvogi. Žar kemur fram fjöldi žeirra kvenna, sem leita til žessara ašila vegna naušgana. Įrsskżrslur lögreglu gefa einnig til kynna fjölda naušgunarkęra, sem berast til žeirra. Dęmi um žessar tölur eru aš įriš 1991 leitušu 77 konur til Stķgamóta vegna naušgana. Sama įr bįrust Rannsóknarlögreglu rķkisins 16 naušgunarkęrur. Įriš 1992 höfšu 159 kvennanna sem leitušu til Stķgamóta veriš naušgaš, en į žvķ įri bįrust 17 naušgunarkęrur til Rannsóknarlögreglunnar. Ķ įrsskżrslu um neyšarmóttöku vegna naušgana įriš 1999 kemur fram aš žaš įr leitušu 110 konur til žeirra vegna naušgana. Ķ įrsskżrslum Stķgamóta kemur ķ ljós aš konurnar žekktu naušgarana ķ nęrri 80% tilvika. Žó aš žessar tölur gefi ašeins takmarkaša mynd af fjölda naušgana hér į landi eru žęr žó vķsbending um tvennt. Annars vegar, aš hér eins og annars stašar, er ašeins lķtill hluti naušgana kęršur til lögreglu og hins vegar, aš konur verša oftast fyrir naušgun frį kunnugum eša nįkomnum karlmönnum.

Įšur hefur veriš minnst į aš karlmönnum sé einnig naušgaš. Tölur um hversu algengt žaš er eru žó mjög į reiki. Ķ bandarķskum könnunum kemur fram aš frį 0.6 til 7% karla hafi veriš naušgaš og aš naušgararnir eru karlar. Svo viršist sem hrottafengnu lķkamlegu ofbeldi sé oft beitt ķ slķkum naušgunum.

Lżsingar į višbrögšum kvenna viš naušgun.

Ašdragandi naušgunar.

Žegar konur greina frį naušgunum, sem žęr hafa veriš beittar, eru żmsir žęttir ķ lżsingum žeirra sameiginlegir. Naušgun kemur konum alltaf į óvart. Flestar konur eru žegar į unga aldri varašar viš ókunnugum körlum og margar okkar halda aš naušgarar séu aušžekkjanlegir į śtlitinu. Fęstar konur gera sér grein fyrir žeirri stašreynd, sem žegar hefur veriš drepiš į, aš konum er oftast naušgaš af körlum sem žęr žekkja. Karl, sem ętlar aš naušga, ber žaš ekki meš sér, hvorki ķ śtliti né hegšun. Žaš er žvķ ekki fyrr en į einhverju stigi ķ ašdraganda naušgunar aš žaš rennur upp fyrir konunni hvaš naušgarinn ętlast fyrir. Naušgun kemur žvķ konum alltaf ķ opna skjöldu, hvort sem naušgarinn er einhver sem viš žekkjum eša ekki.

Sjaldnast er konum naušgaš į götum śti eša į vķšavangi žannig aš į žęr sé skyndilega rįšist. Ķ slķkum tilvikum er naušgarinn ókunnugur konunni og žaš er hrein tilviljun hvaša kona veršur fyrir baršinu į honum. Fórnarlambiš hefši eins getaš veriš einhver önnur kona, sem įtti žar leiš um. Flestar naušganir eiga sér staš į heimilum, heima hjį konunni, heima hjį naušgaranum eša į heimili kunningja konunnar eša naušgarans. Naušgun, hvort heldur naušgarinn er ókunnur eša kunnugur, er žannig ekki eitthvaš sem gerist utan venjulegs lķfs okkar eins og gošsagnirnar gefa til kynna. Venjulegar, hversdagslegar ašstęšur, sem hvaša kona sem er getur veriš ķ, breytast skyndilega ķ naušgunarįrįs, įkveši karlmašur aš naušga konu.

Konur sjį oft eftir į, aš naušgarinn hefur undirbśiš naušgunina, t.d. meš žvķ aš haga žvķ svo til aš hann sé einn meš konunni, en žegar naušgunina ber aš, upplifa žęr hana sem skyndiįrįs, eins og žrumu śr heišskķru lofti. Naušgarar nota sér einangrun og/eša undrun kvenna til žess aš reyna aš koma fram vilja sķnum og yfirbuga žęr.

Viš bśumst ekki viš naušgun žegar viš erum meš fólki sem viš žekkjum og treystum. Hiš sama į viš žegar viš förum śt aš skemmta okkur. Viš reiknum meš aš žar gildi hefšbundnar leikreglur um samskipti kynjanna, įn tillits til hvort viš höfum fariš til žess aš kynnast einhverjum af hinu kyninu eša ekki. Naušgun er konum ekki efst ķ huga žegar žęr fara ķ partķ, į skemmtistaš, ķ matarboš og fjölskylduboš svo eitthvaš sé nefnt.

Naušgunarįrįsin.

Konur lķkja oft lķšan sinni, mešan į naušgunarįrįsinni stendur, viš žaš aš vera ķ einangrandi tómi žar sem tilfinningin um einmanaleika er sterkust. Naušgunarreynslu fylgir einnig sś tilfinning aš missa alla stjórn į lķfi sķnu og ašstęšum. Žvķ fylgir mikill ótti og įsękin tilfinning um aš vera ķ lķfshęttu. Sumar konur lżsa einnig skyndilegri breytingu į atferli eša višmóti naušgarans, žegar žęr gera sér grein fyrir aš hann ętli ķ raun aš naušga žeim, sem einu af žvķ hręšilegasta varšandi upphaf įrįsarinnar.

Sumar konur missa mešvitund žegar įrįsin hefst, żmist vegna žess aš žęr hljóta höfušhögg vegna įfallsins, sem įrįsin hefur ķ för meš sér eša vegna sįrsauka. Ašrar bregšast hart viš įrįsinni og veita mótspyrnu. Sumum tekst aš sleppa en mótspyrna annarra hindrar ekki naušgarann og sumar bera lķkamlega įverka eftir slķk įtök. Ašrar konur lżsa žvķ hvernig įfalliš, sem fylgir žvķ aš upplifa žaš aš venjulegar ašstęšur breytast skyndilega ķ naušgunarįrįs, verši til žess aš lama žęr gersamlega žannig aš žęr geta enga mótspyrnu veitt. Enn ašrar lżsa žvķ hvernig žęr hafi einsett sér aš halda ró sinni mešan į naušguninni stendur.

Haldi konan fullri mešvitund og sé dómgreind hennar og višbrögš ekki skert vegna neyslu įfengis eša lyfja, beinist öll hugsun hennar, eftir aš naušgunarįrįsin er byrjuš, aš žvķ aš reyna aš sjį fyrir hvaš naušgarinn geri nęst og hvernig hśn geti sloppiš eša brugšist viš ofbeldinu.

Konur reyna žannig aš meta ašstęšur sķnar og žęr velja žį leiš til aš lifa įrįsina af, lķkamlega og tilfinningalega, sem ašstęšur og mat žeirra į žeim leyfir. Sumar konur loka sig tilfinningalega frį žvķ sem er aš gerast. Ašrar lżsa žvķ hvernig tilfinningar žeirra sveiflast milli ótta og reiši mešan į naušguninni stendur. Hafi reišin yfirhöndina ķ upphafi naušgunarinnar veršur hśn oft til aš konan reynir aš verja sig, žó ótti fremur en reiši geti lķka stjórnaš žvķ aš konur reyna aš takast į viš naušgarann.

Žaš eru žvķ ekki til nein rétt eša röng višbrögš viš naušgun, žau eru einstaklingsbundin, tengjast sjįlfsmynd okkar, hvernig viš lķtum į annaš fólk, fyrri lķfsreynslu okkar, bakgrunni okkar og sķšast en ekki sķst ašstęšum žegar naušgunin į sér staš. Öll višbrögš kvenna viš naušgun eru ešlileg višbrögš viš óešlilegum ašstęšum og žau miša aš žvķ aš reyna aš hafa einhverja stjórn į eigin lķf.i Ašeins sį, sem hefur lent ķ kringumstęšum žar sem annar tekur meš valdi alla stjórn, getur aš fullu skiliš hversu mikilvęgt žaš er fyrir konur aš hafa einhverja stjórn mešan į naušguninni stendur og eftir hana.

Afleišingar naušgana.

Žaš er einstaklingsbundiš hvernig konum gengur aš komast yfir afleišingar naušgunar og nį aftur fullri stjórn į lķfi sķnu. Hér į eftir veršur fjallaš um žętti tengda naušguninni, sem viršast vera öllum konum sameiginlegir. Fyrst veršur vikiš aš lķkamlegum afleišingum naušgunar.

Lķkamleg eftirköst.

Fyrstu dagana eftir naušgun eru lķkamlegar afleišingar mest įberandi. Stundum bera konur įverka eftir naušgun, svo sem beinbrot og marbletti, einkum į śtlimum, hįlsi og andliti. Sumar konur eru fullar orku og afar virkar fyrst eftir naušgun, jafnvel ķ rķkara męli en fyrir naušgun. Skżringin į žessu er sś aš adrenalķnstreymiš ķ lķkamanum eykst til muna viš įrįsina og hefur ekki nįš jafnvęgi aftur. Streituvišbrögš lķkamans eftir naušgunarįfalliš, valda žvķ einnig aš meiri vökvi en venjulega safnast ķ lķkamann og žvaglįt kunna aš vera tķšari mešan jafnvęgi er aš komast į. Stundum fylgir mikil žreytutilfinning vökvatapinu. Jafnvęgi ķ lķkamsstarfsemi nęst yfirleitt innan 7-10 daga.

Tiltölulega algengt er aš konur fįi martrašir, svefntruflanir, höfušverk, żmiss konar verki, klįša, uppköst, skjįlfta og önnur lķkamleg įfallseinkenni eftir naušgun. Žessi ešlilegu ósjįlfrįšu lķkamlegu višbrögš standa mislengi og žaš er einstaklingsbundiš hversu hörš žau eru. Standi žau lengi, ž.e. ķ 2-4 vikur, viršast žau lengja tķmann sem naušgunarįrįsin stendur konum ljóslifandi fyrir hugskotssjónum. Flestar konur, sem er naušgaš, verša fyrir ósjįlfrįšum langtķma višbrögšum, sem nefna mętti svipmyndir eša žaš sem į ensku nefnist „flash-back.“ Slķkar svipmyndir, žar sem einhver brot śr naušgunarįrįsinni skjóta skyndilega upp kollinum ķ huga konunnar įn žess aš hśn fįi viš rįšiš, eru afar truflandi og ógnandi. Oftast koma svipmyndirnar ķ tengslum viš įkvešna snertingu, lykt eša ašrar ytri ašstęšur, sem minna į naušgunina. Svipmyndirnar geta fylgt ķ kjölfar naušgana ķ marga mįnuši, jafnvel įr. Žęr eru ekki merki um sjśklegt įstand heldur aš ķ undirmešvituninni er konan aš glķma viš tilfinningaleg eftirköst naušgunarinnar.

Varanleg lķkamleg eftirköst naušgana geta veriš kynsjśkdómasżkingar og alnęmismit, sé naušgarinn haldinn slķkum sjśkdómum, svo og innri blęšingar. Einnig verša konur stundum ófrķskar eftir naušgun. Af žessum sökum er konum, sem er naušgaš, mikil naušsyn į aš fara ķ lęknisskošun.

Fyrstu tilfinningalegu višbrögšin.

Naušgun er alla jafnan alvarlegasta lķfsreynslan, sem konur verša fyrir. Henni fylgir mikiš tilfinningalegt umrót og upplausn. Fyrstu tilfinningalegu višbrögš kvenna eftir naušgun geta veriš meš żmsu móti. Tilfinningarnar tengdar žvķ įfalli sem naušgun er geta brotist śt óheftar svo sem ķ miklum grįti, reiši, hręšslu og/eša ķ žvķ aš konan talar ķ sķfellu um naušgunina, oft samhengislķtiš. Ašrar konur geta virst sallarólegar og yfirvegašar. Žęr segja skżrt og greinilega frį žvķ sem gerst hefur og sżna engin tilfinningaleg višbrögš. Enginn skyldi ętla aš žaš sé til marks um raunverulega lķšan konunnar. Tilfinningalegu višbrögšin eru einstaklingsbundin. Žau eru alltaf ešlileg višbrögš viš óešlilegum ašstęšum eins og įšur hefur veriš bent į. Žaš hefur sżnt sig, aš fyrstu tilfinningavišbrögš kvenna eftir naušgun eru ekki til marks um hvernig žeim tekst aš glķma viš eftirköst naušgunar žegar frį lķšur.

Glķman viš langtķma afleišingar.

Fyrstu vikurnar eftir naušgun er naušgunarįrįsin mišpunkturinn ķ vitund konunnar. Žegar frį lķšur žokast minningin um naušgunina til hlišar og konur reyna aš lifa lķfinu eins og žęr geršu fyrir naušgun. Margar konur vilja žį ógjarnan tala um reynslu sķna, en reyna aš gleyma henni. En naušgun hefur svo djśpstęš įhrif į tilfinningalķf kvenna og sjįlfsmynd žeirra, aš žeim tekst sjaldnast aš gleyma henni įn žess aš tilfinningaleg śrvinnsla eigi sér staš. Žaš er žvķ algengt aš utanaškomandi atvik eša innri spenna verši til žess aš leysa minninguna um naušgunina aftur śr lęšingi, jafnvel mįnušum eša įrum eftir naušgunina og žį hefst glķman viš afleišingarnar į nż.

Sį tķmi sem konur žurfa til aš nį aftur tökum į lķfinu eftir fyrstu įfallsvišbrögšin er breytilegur og einstaklingsbundinn. Sumar konur viršast aš mestu geta komist hjį alvarlegum eftirköstum naušgana, geti žęr frį upphafi sagt viš sjįlfar sig af fullri sannfęringu „naušgunin var ekki mér aš kenna, ég ber ekki įbyrgš į henni.“ Žęr skilgreina naušgunina fyrir sjįlfum sér sem ópersónulega įrįs, sem hvaša kona sem er, hefši getaš oršiš fyrir. Reišin yfir óréttinum beinist ekki aš žeim sjįlfum, hśn finnur sér farveg žangaš sem hśn į aš leita, aš naušgaranum.

Efst ķ huga flestra kvenna eftir naušgun eru žó spurningar eins og hvers vegna kom žetta fyrir mig? Af hverju ég? Af hverju sį ég ekki fyrir hvaš mundi gerast og hvaš hefši ég getaš gert til žess aš koma ķ veg fyrir naušgunina? Konur byrja žannig oftast į aš leita skżringa į naušguninni hjį sjįlfum sér og lķta į hana sem persónulega įrįs, ž.e. aš naušgunin beinist aš žeim sem persónum vegna einhvers ķ fari žeirra sjįlfra. Įstęšur žessa eru vafalķtiš félagsmótun og valdalķtil staša kvenna og rķkjandi fordómar gagnvart fórnarlömbum naušgana.

Žegar konur skilgreina naušgunina fyrir sjįlfum sér sem persónulega įrįs er oft stutt ķ sektarkenndina. Sektarkenndin getur veriš tengd žvķ hvaša augum konan lķtur sjįlfa sig, hvernig hśn metur rétt sinn til žess aš hafa stjórn į eigin ašstęšum og lķkama. Sektarkenndin getur lķka veriš tengd žvķ hvernig konan upplifir mat annarra į sér.

Žetta žżšir ekki aš konur gefist upp, innra meš žeim blundar reiši yfir žeim órétti, lķtilsviršingu og ofbeldi, sem žęr hafa veriš beittar, žó reišin beinist oft aš žeim sjįlfum. Žegar konur geta fariš aš nota reišina til aš byggja sig upp og lįta reyna į styrk sinn, getur reišin veriš af hinu góša žó hśn fįi ekki śtrįs gagnvart naušgaranum persónulega. Aš komast yfir afleišingar naušgunar er sem sagt ferli, sem tekur konur mislangan tķma aš glķma viš. Įkvešnar ašstęšur, sem vikiš veršur aš hér aš nešan, viršast žó alltaf hafa įhrif į hversu langur sį tķmi veršur.

Helstu eftirköst naušgana, sem konur glķma viš, eru brotin eša skert sjįlfsmynd, sektarkennd, erfišleikar ķ kynlķfi og žunglyndi. Flestum konum sem er naušgaš finnst aš naušgunin spilli žeim, žęr séu annars flokks, „skemmd vara“ eftir naušgunina. Sjįlfsmat žeirra og sjįlfsmynd rišlast og traust žeirra į körlum bķšur oft varanlegan hnekki. Afleišingar neikvęšrar sjįlfsmyndar og žess aš njóta ekki stušnings eftir naušgun geta stundum oršiš til žess, aš konur skaša sjįlfar sig vitandi vits fyrstu mįnušina eftir naušgunina. Stundum grķpa konur lķka til žess aš misnota įfengi eša lyf til aš deyfa sįrsaukann, žegar svo stendur į.

Erfišleikar ķ kynlķfi tengist žessum žįttum, svo og žvķ hvernig tilfinningar kvenna eru til eigin lķkama eftir naušgunina. Finnist konum aš lķkami žeirra hafi breyst, hafi veriš skemmdur eša nišurlęgšur varanlega, finnst žeim aš öšrum hljóti aš finnast žęr ógešslegar og/eša aš ašrir sęri žęr eša vinni žeim tjón į nż.

Žaš sem skiptir sköpum žegar unniš er śr erfišleikum ķ kynlķfi er aš bįšir ašilar leggi sig fram og sżni gagnkvęman skilning, žolinmęši og vilja til aš ręša naušgunina og žęr tilfinningar sem kynmök vekja. Ótrślega margar konur, aš ekki sé talaš um karla, eiga erfitt meš aš gera sér grein fyrir aš naušgun hefur įhrif į samband kynjanna og aš neikvęšar tilfinningar kvennanna til lķkama sķns hafi įhrif į kynlķf žeirra.

Finnist konum į hinn bóginn aš naušgunin hafi veriš tilviljun, ópersónuleg įrįs, sem ekki skašaši sjįlfsmynd žeirra, žegar žęr geta lįtiš ķ ljós reiši śt ķ ašra og žegar žęr hafa góšan stušning, ganga žessar neikvęšu tilfinningar til lķkamans fyrr yfir. Konur geta žį smįm saman višurkennt aš žęr séu įfram ašlašandi, aš žęr hafi kynferšislegar tilfinningar og langanir, įn žess aš žęr tengist minningunni um naušgunina.

Žunglyndi, depurš og sorg eru eftirköst naušgunar sem margar konur glķma viš. Žunglyndi eftir naušgun getur oršiš langtķma vandamįl, fįi konur ekki góšan stušning eftir naušgun, žrengi žęr nišur öllum tilfinningum fyrst eftir naušgunina og geti žęr ekki fengiš śtrįs fyrir reiši og ašrar tilfinningar ķ garš naušgarans og annarra. Žaš skiptir žvķ miklu mįli aš konur eigi kost į stušningi sem mišar aš žvķ aš ašstoša žęr viš aš tjį tilfinningar og lķta į naušgunina sem ópersónulega įrįs.

Žunglyndiš er svörun viš žvķ aš finnast mašur ekki hafa neina stjórn į lķfi sķnu og tilveru en einnig višbragš viš reiši sem beinist inn į viš. Žunglyndi og depurš leiša oft til sjįlfsvķgstilrauna, kvķša, svefntruflana, óvirkni, einangrunar og žaš višheldur litlu sjįlfsmati.

Ašstęšur, sem hafa įhrif į afleišingar naušgana.

Ętla mętti, aš žaš hversu miklu ofbeldi er beitt viš naušgun, vęri įhrifamikill žįttur varšandi afleišingar naušgana og glķmu kvenna viš žęr. Svo viršist žó ekki vera. Žęttir eins og žaš hvort konan žekkir naušgarann eša ekki, hvernig hann skilur viš konuna eftir naušgunina, hvort hśn segir frį naušguninni og žį hverjum og hvernig žeir bregšast viš, viršast ekki sķšur hafa mikil įhrif į hvernig konum gengur aš vinna śr afleišingum naušgunar. Skżringanna er vafalaust aš leita ķ įhrifum žessara žįtta į žaš hvernig konum gengur aš endurheimta sjįlfsviršingu sķna og tilfinninguna fyrir žvķ aš hafa stjórn į lķfi sķnu.

Žekki konan naušgarann eša ef hann er henni nįkominn takmarkar žaš oft valkosti konunnar eftir naušgunina. Žaš skiptir mįli hvort lķklegt sé aš hśn hitti naušgarann aftur og neyšist til aš umgangast hann. Žaš hefur įhrif į val hennar į trśnašarmanni svo og hvort hśn hugleišir aš kęra naušgunina og sķšast en ekki sķst hafa tengslin viš naušgarann įhrif į hvort naušgunin brżtur nišur traust konunnar į fólki fremur en traust hennar į hęfni sinni til aš meta ašstęšur.

Žaš, hvernig naušgarinn skilur viš konu eftir aš naušgunin er afstašin, veldur einnig miklu um hvernig henni gengur aš jafna sig eftir ofbeldiš. Višskilnašurinn getur veriš meš żmsu móti. Naušgarinn getur lokiš naušguninni meš ógnunum, sem żmist beinast aš konunni sjįlfri og/eša žeim sem nęst henni standa, t.d. börnum hennar. Meš žvķ aš beita ógnunum tryggir naušgarinn sér yfirhöndina og fulla stjórn į ašstęšum allt til loka. Ógnanir valda miklu hugarangri, einkum fyrst eftir naušgun. Žęr hafa įhrif į hvort, hverjum og hvenęr kona segir frį naušgun. Auk žess hafa žęr įhrif į hvort kona kęrir naušgun.

Ljśki naušgun į hinn bóginn į žann veg aš konan fįi aš fara eins og ekkert hafi gerst, žegar naušgarinn er bśinn aš ljśka sér af, veldur žaš oft sektarkennd. Naušgarinn viršist velja slķkan endi mešvitaš til žess aš reyna aš rugla dómgreind konunnar svo hśn segi sķšur frį naušguninni. Žegar svona stendur į eykur višskilnašur naušgarans į aušmżkinguna og lķtilsviršinguna, sem fylgir žvķ aš vera naušgaš, og konum finnst žęr hafa enn minni stjórn į ašstęšum. Dęmi: Naušgarinn skildi viš konu liggjandi į gólfinu heima hjį henni eftir naušgunina og tuldraši um leiš og hann gekk burt „viš sjįumst.“ Žessi kona lżsti tilfinningum sķnum žannig: „Ég veit ekki viš hverju ég bjóst, afsökun, ógnun eša einhverju sem hefši gefiš til kynna aš hann gerši sér grein fyrir hvaš hann hafši gert. Žaš, aš hann sagši žetta, jók einmanakennd mķna og aušmżkingu meira en nokkuš annaš.“ Svipašar tilfinningar fylgja žvķ ef naušgarinn lżkur naušguninni meš gamanyrši eša er vingjarnlegur allt til loka. Naušgarinn er ekki ašeins aš naušga, hann ętlar sér aš rugla mat konunnar į žvķ sem hefur gerst og skilgreina žaš sjįlfur.

Stundum enda naušganir jafn skyndilega og žęr byrja vegna žess aš naušgarinn er truflašur. Žó žaš sé ķ sjįlfu sér léttir fyrir konuna, getur žaš lķka oršiš til žess aš einhver annar tekur alla stjórn ķ sķnar hendur. Ašeins žęr konur sem geta af eigin rammleik flśiš frį naušgaranum hafa į tilfinningunni aš žęr hafi sjįlfar getaš bundiš enda į naušgunina. Žaš léttir konum aš rįša viš eftirköst naušgunartilraunarinnar. Žaš skiptir miklu mįli um žaš hvernig konum tekst aš glķma viš afleišingar naušgana aš žęr geti vališ og haft fulla stjórn į hvort, hvenęr og hverjum žęr segja frį naušgun. Velji konan sjįlf trśnašarmann er žaš einnig lķklegra til aš tryggja konunni góšan stušning įn žess aš hśn žurfi aš lįta stjórnartaumana ķ hendur trśnašarmanns sķns. Hafi konur ekkert val ķ žessu efni finnst žeim žęr aušsęranlegri og glķman viš aš nį aftur stjórn į lķfinu veršur langvinnari.

Miklu mįli skiptir žvķ hvernig brugšist er viš žegar kona segir frį naušgun. Finnist henni aš sį sem hśn talar fyrst viš um naušgunina męti henni meš vantrś eša skilningsleysi leišir žaš oft til žess aš henni finnst erfitt aš leita stušings og ašstošar annars stašar. Žaš getur lķka haft ķ för meš sér aš konan tali ekki um naušgunina, leyni henni og berjist ein viš afleišingar hennar.

Nęst veršur vikiš aš žvķ hvernig ašstandendur og vinir geta best veitt fórnarlömbum naušgunar stušning.

Stušningur ašstandenda og vina.

Hér aš framan hefur aftur og aftur veriš vikiš aš mikilvęgi žess aš kona, sem hefur veriš naušgaš, eigi ašgang aš stušningspersónu, sem hśn sjįlf treystir og velur. Stķgamót veita konum sem verša fyrir naušgun og ašstandendum žeirra stušning og rįšgjöf eins lengi og žau sjįlf kjósa. Flestar konur, sem hefur veriš naušgaš, leita eftir stušningi einhverra, sem žęr treysta. Sumar konur leita til vinkonu og/eša ašstandenda, ašrar kjósa aš halda naušguninni leyndri fyrir sķnum nįnustu, en leita stušnings annars stašar, t.d. til Stķgamóta. Enn ašrar leita stušnings hjį bįšum žessum ašilum. Įkvöršunin um hvort og hvert hśn leitar stušnings į alltaf aš vera konunnar.

Umhugsunin um naušgun vekur hjį mörgum andstęšar tilfinningar og višhorf gagnvart konu, sem hefur veriš naušgaš. Tilfinningar eins og samśš, löngun til aš vernda, įsökun, višbjóšur, fyrirlitning, reiši, depurš og vonleysi kunna aš skjóta upp kollinum. Oršiš eitt er sem sagt tilfinningahlašiš og vekur oft fordóma. Stušningur nżtist žvķ ašeins konum, aš hann byggi į fordómaleysi, stjórnist ekki af rķkjandi gošsögnum og aš frįsögn žeirra sé trśaš. Žegar viš stöndum frammi fyrir konu sem hefur veriš naušgaš er óhjįkvęmilegt aš taka afstöšu. Trśum viš frįsögn konunnar?
Ef ekki, žį tökum viš ķ raun afstöšu meš naušgaranum.

Inntakiš ķ stušningi viš žolendur naušgunar į aš vera:

  • aš koma til skila aš konan beri ekki įbyrgš į aš henni var naušgaš, aš naušgun sé aldrei hęgt aš réttlęta,
  • aš gera konunni ljóst aš mašur skilji aš hśn hafi gert allt sem hśn gat til aš berjast į móti naušguninni,
  • aš fullvissa konuna um aš fęstum takist aš verjast naušgunarįrįs en aš hśn muni smįm saman aftur nį fullri stjórn į lķfi sķnu,
  • aš lįta ķ ljós aš konan sé jafnmikils virši žótt hśn hafi oršiš fyrir žessari erfišu reynslu.

Konur, sem hefur veriš naušgaš, eru aš jafnaši einkar viškvęmar fyrir višbrögšum annarra. Einkum į žetta viš ef žęr eru haldnar sektarkennd eša skammartilfinningu eša žeim finnst aš žęr hafi breyst viš naušgunina. Margar konur óttast einnig aš žeim verši ekki trśaš eša aš skošanir annarra į žeim breytist. Žaš er žvķ naušsynlegt aš samręmi sé milli orša okkar og ęšis. Hversu vel višeigandi sem orš okkar kunna aš vera, verša žau marklaus ef svipbrigši okkar eša lįtbragš eru ekki ķ fullu samręmi viš žaš sem viš segjum. Stušningsašilar verša žvķ aš vera heilir og sannir ķ stušningi sķnum.

Allur stušningur į aš mišast viš og stušla aš žvķ aš konan nįi aftur žeirri stjórn į lķfi sķnu, sem hśn missti viš naušgunina. Gullin regla er žvķ aš taka ekki rįšin af konunni. Velmeintar įkvaršanir og framkvęmdir vina, fjölskyldu og fagfólks geta veriš nįnast eins ógnandi og naušgunin, séu žęr ekki teknar og geršar ķ fullu samrįši viš konuna. Žaš fyrsta sem viš veršum žvķ aš temja okkur er aš taka ekki stjórnina, hversu freistandi sem žaš kann aš viršast aš „gera eitthvaš.“ Žaš besta sem viš getum gert er aš hlusta, hvetja konuna til aš tjį sig um atburšinn og tilfinningar sķnar og aš vera til stašar fyrir hana. Viš veršum einnig aš reyna aš setja okkur ķ hennar spor, reyna aš horfa į hlutina frį hennar sjónarhorni. Naušsynlegt er aš minnast žess, aš žaš er mikilvęgt skref ķ įtt aš žvķ aš konan nįi aftur stjórn į lķfi sķnu og glķmi viš afleišingar naušgunarinnar, aš hśn geti talaš um naušgunarįrįsina. Smįatrišin ķ naušguninni skipta konur miklu mįli og aš geta talaš um žau aftur og aftur er besta leišin til aš komast yfir eftirköstin.

Eigi kona erfitt meš aš byrja aš tala um įrįsina og višbrögš sķn viš henni, getum viš reynt aš hvetja hana til aš tala meš žvķ aš spyrja hana śt ķ atburšina. Vilji kona ekki tala um naušgunina, veršum viš aš koma til skila til hennar aš viš viršum žį įkvöršun hennar, en aš viš séum tilbśin aš ašstoša hana og tala um hlutina žegar hśn vilji.

Miklu skiptir aš minnast žess aš naušgunin hefur svipt konuna traustinu į hversdagsöryggi daglegs lķfs, breytt sjįlfsmati hennar og mati hennar į eigin ašstęšum. Žaš er ekki konan sjįlf sem hefur breyst, ekki persónuleiki hennar, heldur skilningur hennar į sjįlfri sér, samskiptum fólks og stöšu hennar ķ heiminum. Ein ung kona oršaši žetta svo aš hśn hefši glataš sakleysi sķnu žegar henni var naušgaš. Ekki mį gleyma mikilsveršum žętti ķ stušningi ašstandenda og vina viš konu, sem hefur veriš naušgaš, en žaš er alls kyns praktķskur stušningur veittur ķ samrįši viš konuna. Sem dęmi mį nefna ašstoš viš aš létta af henni tķmabundiš daglegum skyldum, svo sem barnaumönnun og vinnu. Einnig er mikilvęgt aš ašstoša konuna viš aš tryggja lķkamlegt öryggi sitt žannig aš hśn eigi aušveldara meš aš byggja aftur upp öryggistilfinningu og nį stjórn į lķfi sķnu. Žarfirnar varšandi öryggisrįšstafanir eru misjafnar eftir žvķ hvort naušgunin į sér staš heima eša annars stašar og eftir žvķ hvort naušgarinn er ókunnugur eša kunnugur.

Skiptir kyn stušningsmanns mįli?

Óumflżjanlegt er aš minnast hér į kyn žess, sem hjįlpar og veitir žolanda naušgunar stušning. Flestar konur leita stušnings hjį kynsystrum sķnum, vinkonum og ašstandendum. Įstęšan er vafalaust sś, aš žęr vęnta meiri skilnings og stušnings frį žeim en körlum og finnst jafnframt aušveldara aš tala viš žęr um reynslu sķna. En karlar koma lķka viš sögu kvenna sem er naušgaš. Žeir eru eiginmenn, elskhugar, fešur, bręšur og vinir žeirra. Samskipti viš žį verša žolendum naušgunar oft vandamįl. Sumir karlar eru afar vanbśnir žvķ aš veita tilfinningalegan stušning og aš tala um tilfinningar. Žeir kunna einnig aš finna til samblands reiši og sektarkenndar yfir žvķ aš kynbręšur žeirra naušgi.

Almennt eru karlar vanari žvķ en konur aš taka af skariš. Žį er stutt ķ aš bregšast viš meš žvķ aš segja „žaš sem žś įtt aš gera er . . .“ Aš gera eitthvaš, aš segja öšrum fyrir verkum, finnst mörgum aušveldari leiš en aš horfast ķ augu viš aš ekkert er hęgt aš gera annaš en aš vera til stašar.

Öllum finnst okkur vafalaust erfitt aš sitja bara og horfa į konu grįta. Aš leyfa einhverjum aš grįta ótruflaš er ekki skeytingarleysi. Žaš er stušningur fólginn ķ žvķ aš gefa konunni svigrśm til žess aš sżna tilfinningar sķnar. Ķ žvķ felst aš vera ķ tengslum viš hana, einbeita sér aš henni, hugsa um hana, virša tilfinningar hennar og aš sżna hluttekningu sķna.

Eina vitneskja sumra karla um naušgun kann aš byggja į gošsögnum og fordómum, er sem sagt byggš į sjónarhorni naušgara, og žaš getur ruglaš žį ķ rķminu ętli žeir aš veita konu stušning. Žeir kunna t.d. aš óttast aš konan hafi notiš žess aš vera naušgaš. Karlar verša aš gera sér grein fyrir aš skilningur žeirra į naušgun er oft ekki ķ samręmi viš reynslu kvenna af naušgun. Naušgun er ekki kynlķf. Aš spyrja konu hvort hśn hafi notiš naušgunar er hlišstętt žvķ aš spyrja žann sem hefur veriš barinn ķ klessu hvort žaš hafi ekki veriš gott.

Sį karlmašur getur ekki veitt stušning, sem lķtur į naušgun sem kynlķf, finnst hśn ęsandi og kitlandi og/eša finnst ešlilegt aš lķta svo į aš eign žeirra (konunni) hafi veriš spillt.

Rétt og skylt er ķ žessu sambandi aš taka fram aš sumar konur, sem hefur veriš naušgaš, hafa notiš ómetanlegs stušnings nįkominna karla ķ glķmunni viš eftirköst naušgunar. Bošskapurinn til allra sem vilja veita žolanda naušgunar stušning og hjįlp er ķ hnotskurn žessi:

  • aš vera til stašar og hlusta,
  • aš spyrja hvaš žś getir gert,
  • aš leyfa konunni aš finna sķna eigin leiš,
  • aš taka ekki stjórnina af konunni.

Hvaš eru konur lengi aš nį sér eftir naušgun?

Aš sjįlfsögšu eru ekki til nein įkvešin tķmamörk um žaš hve langan tķma žaš tekur fyrir konu aš nį sér eftir naušgun. Žó żmsir žęttir ķ višbrögšum kvenna viš naušgun séu sameiginlegir, žį er naušgun einnig sérstęš persónuleg reynsla hverrar konu um sig.

Žegar talaš er um aš kona hafi nįš sér, byggir žaš į hennar eigin mati. Hśn getur t.d. hugsaš um naušgunina įn žess aš missa tilfinningalega stjórn. Tilfinningaįhrif naušgunarinnar eru ekki lengur yfiržyrmandi, žaš er hęgt aš gefa žeim nafn og žola žau įn uppnįms og tilfinningaróts og įn žess aš vera tilfinningalega dofinn. Konan getur haft stjórn į žvķ aš muna. Hśn getur vališ um aš muna eša muna ekki atvik sem įšur žrengdu sér óbošin ķ vitundina ķ formi ógnvekjandi martraša og svipmynda. Dregiš hefur śr kvķša og ótta og depurš og kynlķfserfišleikar eru vķkjandi. Konan hefur einnig endurheimt tengsl viš ašra. Dregiš hefur śr einangrunaržörf hennar og traust hennar į öšrum fer vaxandi.

Konan hefur fundiš einhvers konar merkingu ķ įfallinu og skilning į sjįlfri sér ķ tengslum viš žaš. Žegar best lętur geta konur sagt skiliš viš hugmyndina um aš žęr séu annars flokks, skemmd vara, eftir įrįsina. Žęr finna žess ķ staš fyrir persónulegum styrk og sannfęringu um gildi sitt sem einstaklinga. Žęr eru sterkari en nokkru sinni fyrr. Konur geta žį oršaš, syrgt og sagt skiliš viš žaš sem tapašist viš naušgunarįrįsina og haldiš lķfinu įfram. Ķ staš sjįlfsįsakana finna žęr nś fyrir endurheimtu sjįlfsįliti og sjįlfsviršingu. Žęr eru ekki lengur fórnarlömb. Žęr hafa lifaš naušgunina af lķkamlega og tilfinningalega.

Naušgun er refsivert athęfi og varšar viš almenn hegningarlög. Hér veršur žaš ferli sem viš tekur, kęri kona naušgun ekki rakiš, en vķsaš til umfjöllunar um žaš ķ bęklingi Stķgamóta um naušgun.

Af vef doktor.is 

 

 

 


Athugasemdir


Svęši

  • Um Heilsutorg
  • Twitter
  • Heilsutorg į Facebook
  • RSS af heilsutorg
  • Mobile śtgįfa af heilsutorg.com
  • Veftré